Skirkite 1,2 % GPM ir padėkite kovoti su maisto švaistymu ir skurdu!
Kodėl verta skirti 1,2 % GPM „Maisto bankui“?
Per metus „Maisto bankas“ išsaugo 6 700 tonų gero maisto nuo išmetimo. Kasdien visoje Lietuvoje „Maisto banko“ savanoriai surenka maistą iš prekybos tinklų, gamintojų, ūkių – gauti produktai patikrinami, išrūšiuojami ir perduodami stokojantiems žmonėms, kurie to maisto įsigyti negali.
Aplinkos tausojimas
Maisto švaistymas kartu švaisto ir daugybę kitų resursų – vandenį, žmonių darbą, nualina žemės plotus, sukelia CO2 emisijas. Gelbėdami maistą per metus neleidžiame į aplinką patekti 19 366 tonoms CO2 emisijų ir sutaupome 1 270 mln. litrų vandens.
Kova su skurdu
„Maisto bankas“ remia 232 000 stokojančių žmonių visoje Lietuvoje. „Maisto banko“ atiduotuvių duris kasdien praveria ir paramą maistu gauna šimtai žmonių, kurie patys jo įpirkti neišgali: senjorai, žmonės su negalia, gausios šeimos, asmenys, gaunantys itin mažas pajamas.
Savanorių įtraukimas
„Maisto bankas“ skatina visuomenės įsitraukimą ir solidarumą – organizacijai padeda 16 000 savanorių. Jie per metus kovai su maisto švaistymu ir skurdu skiria net 283 000 valandų neatlygintino darbo – tiek užtektų pėsčiomis, be jokių pertraukų, apeiti aplink pasaulį 34 kartus.
Kova su maisto švaistymu
Kaip skirti savo 1,2 % GPM „Maisto bankui“?
Ką su Jūsų pagalba gali nuveikti „Maisto bankas“?
Vidutiniškai vieno žmogaus 1,2 proc. GPM parama leidžia išgelbėti 400 kg gero maisto.
Prisidėti prie aplinkos saugojimo
Jūsų GPM parama leidžia išgelbėti dar daugiau maisto, todėl galime Žemei sutaupyti dar daugiau vandens ir CO2 emisijų.
Padėti maistu tiems, kuriems jo trūksta
Jūsų parama padės maistu aprūpinti 232 000 stokojančių Lietuvos žmonių.
Didinti gyventojų solidarumą
Kartu galime šviesti visuomenę apie maisto saugojimą bei skatinti įsitraukimą į savanoriškas veiklas.
Išsaugoti maistą nuo išmetimo
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neskiria savo 1,2 proc. GPM paramos. Jums papildomai tai nieko nekainuoja, o mums tai didelė pagalba įgyvendinant kilnią misiją.
